Karantino sąlygos švelnėja, tačiau daug darbuotojų ir organizacijų jau taip įprato dirbti nuotoliu, kad mintis grįžti į biurus jų visai nežavi. Tiesa, nuolatinis darbas nuotoliu reikalauja tam tikro pasiruošimo, ir būtent šiuos aspektus toliau aptarsiu naujoje straipsnių ciklo dalyje.
Praeitose straipsnių ciklo dalyse rašiau apie tai, kodėl apskritai kalbu šia tema, kokias organizacijas tai liečia, ir kokiais šaltiniais remiuosi; kuriose srityse organizacijoms kyla iššūkiai ir į kurias reikia atsižvelgti darant strateginį pokytį ir organizacijai diegiant nutolusias darbo vietas; į ką organizacijoms, pereinančioms į darbo nuotoliu režimą, reikia atkreipti dėmesį darbuotojų mokymosi, karjeros srityse, taip pat kodėl itin reikšmingi tampa organizacinės kultūros aspektai – bendravimas ir dalijimasis žiniomis. Taip pat aptariau kitus kultūros aspektus: įsitraukimą bei pasitikėjimą.
Dabar paanalizuosiu likusius veiksnius, į kuriuos turi atsižvelgti organizacija, nusprendusi dirbti nuotoliu nuolat: naujų darbuotojų adaptaciją, asmenines darbuotojų savybes ir gebėjimus. Paminėsiu ir darbuotojų saugos klausimą.
Darbuotojų adaptacija dirbant nuotoliu
Organizacijoje diegiant nutolusias darbo vietas, o ypač jeigu visa organizacija pereina dirbti nuotoliu, labai svarbu numatyti, kad naujų darbuotojų adaptacija komplikuosis ir bus ilgesnė nei įprastai.
Labai svarbu iš anksto parengti naujų darbuotojų įtraukimo, apmokymo, mentorystės planus. Reikia ne tik paruošti virtualių mokymų programą, bet ir numatyti galimybę prireikus padirbėti kartu su nauju darbuotoju gyvai, biure, taip pat suplanuoti, kaip bus palaikomas jo įsitraukimo jausmas, supažindinama su organizacijos kultūra.
Naujam darbuotojui įsidarbinus virtualiai dirbančioje organizacijoje, kolegišką bendravimą padėtų kurti susipažinimui skirti gyvi susitikimai, nedidelės sutikimo šventės.
Asmeninės savybės ir gebėjimai
Organizuojant nuotolinį darbą, neišvengiamai susiduriama su tuo, kad žmonių skirtumai lemia skirtingus jų poreikius ir galimybes. Skirtingą žmonių darbo efektyvumą nuotoliu, kaip ir efektyvų darbą biure, lemia daug veiksnių. Tarp jų – ir asmeninės savybės bei technologiniai įgūdžiai.
Netgi žinių organizacijose, kuriose įprasta dirbti naudojantis įvairiomis technologijomis, perėjimas į darbą nuotoliu lemia dar intensyvesnį technologijų naudojimą. Ir reikia numatyti, kad ne visi darbuotojai su tuo lengvai susitvarko. Reikia parengti kruopščius, detalius, lengvai suprantamus planus ir instrukcijas kiekvienam su virtualiu darbu susijusiam veiksmui.
Galima pagalvoti ir apie specialius mokymus darbuotojams, kaip efektyviai dirbti nuotoliu, ugdytis dirbant nuotoliu labai gelbstinčią atidą – praktikuoti dėmesingą įsisąmoninimą (angl. mindfulness). Darbuotojai turi turėti ir tinkamas sąlygas, ir kompetencijas dirbti nuotoliu.
Ne visi darbuotojai gali būti įgudę komunikuoti naudojantis technologijomis, ir dėl to kolegų bendravimas gali sumažėti, dalijimasis žiniomis nuskursti. Reikėtų tai pastebėti ir sudaryti planą, kaip bus palaikomas, skatinamas intensyvesnis darbuotojų bendradarbiavimas.
Vis tik būkime sąmoningi. Dažnai norisi apkaltinti nuotolinio darbo pobūdį, technologijas ar dar ką, kad darbas nevyksta taip, kaip tikimasi, tačiau tikroji priežastis gali glūdėti vadovavimo stiliuje ir pasirinktose vadybos metoduose.
Darbuotojų sauga dirbant nuotoliu
Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis.
Valstybinės darbo inspekcijos teigimu, visais atvejais, taip pat ir nuotolinio darbo atveju, darbdavys turi vertinti profesinę riziką, be kita ko, kiekvienoje darbo vietoje. Tačiau, atsižvelgiant į nuotolinio darbo specifiką bei į tai, jog nuotolinio darbo organizavimas yra lankstesnis būdas atlikti darbuotojui jo darbo funkcijas, šalys nėra saistomos pareigos susitarti, kad nuotolinio darbo vieta būtų apibrėžta tik kaip viena fizinė vieta. Todėl šalys yra laisvos sulygti, kad darbuotojas darbo funkcijas atliks savo nuožiūra pasirinktoje vietoje (pavyzdžiui, namuose, bibliotekoje, sodyboje ar kt.).
Tuo atveju, kai darbdaviui ar jo pavedimu įgaliotam asmeniui nėra objektyvios galimybės įvertinti konkrečių darbuotojų profesinės rizikos darbo vietoje, darbdavys galėtų inicijuoti darbuotojų, dirbančių nuotoliniu būdu, apmokymus profesinės rizikos vertinimui, kaip tai numato teisinis reglamentavimas, komentuoja Valstybinė darbo inspekcija. Tokiu atveju nuotolinį darbą dirbantys darbuotojai galėtų patys įsivertinti konkrečioje darbo vietoje kylančias rizikas ir priimti konkrečius sprendimus. Pavyzdžiui, iškilus rizikai tęsti darbą, ar jį nutraukti ir (ar) imtis tam tikrų priemonių rizikai pašalinti. Bet kokiu atveju, pabrėžia Inspekcija, visos reikšmingos aplinkybės dėl galimų rizikų, darbuotojo veikimo būdai kylant rizikoms, apsaugos priemonių naudojimo tvarka ir kitos faktinės aplinkybės, turi būti dokumentuotos ir patvirtintos darbo teisinių santykių šalių nusistatyta tvarka. Tokios aplinkybės tiek darbo teisinių santykių šalims, tiek darbo teisinių santykių priežiūrą atliekantiems subjektams turi būti aiškios ir suprantamos. Daugiau – čia, o visus reikalingus niuansus organizacijoje turėtų išnarplioti žmogiškųjų išteklių specialistai.
Individualiais darnaus darbo nuotoliu patarimais mielai pasidalyčiau privačioje konsultacijoje arba mokymuose.
Rūta Grigolytė-Linkevičienė, komunikacijos konsultantė
