2020-ieji baigiasi, ir viso gero. O ko tikėtis iš kitų metų?
Galbūt daug kam kyla mintis, kad po tokių metų kalbėti apie kažkokias prognozes yra neįmanoma. Tačiau rašiau komunikacijos tendencijų prognozes 2020-iesiems praėjusių metų gale, ir nors metai buvo visiškai netikėti ir apvertė mūsų įprastus gyvenimus aukštyn kojomis, iš šių prognozių ne tik neatsiimu nė žodžio – itin sujautrėjusiame visuomenės emociniame fone kai kurios tendencijos buvo dar reikšmingesnės, nei tikėjausi. Ypatingai išaugo naudingo turinio, malonaus bendravimo, pasitikėjimo komunikacijoje reikšmė. Tad gal vis tik verta pakalbėti ir apie kelias kitų metų tendencijas.
„Išklausiau, supratau, atsižvelgiau“
Kada besibaigtų pandemijos lemti apribojimai verslui ir gyventojams, komunikacijoje bus labai svarbus gebėjimas parodyti, kad išklausome, girdime, ir dar svarbiau – kad atsižvelgiame, suprantame ir esame pasiruošę ieškoti geresnių sprendimų. Tai liečia viską: nuo verslo reklaminio turinio iki santykių darbovietėse. Mes nebegrįšime į tokį gyvenimą, koks buvo anksčiau. Pasibaigus karantinui ir ligos grėsmei, visi liks su jau įgyta patirtimi, kad norint tikrai galima rasti labai lanksčių ir įvairių būdų dirbti, gauti ir teikti paslaugas, pristatyti prekes ir pan. Ir visi tie būdai pasiteisina ir būna efektyvūs, tereikia noro ir šiek tiek valios pastangų. Tie verslai ir darbdaviai, kurie tų pastangų nenorės rodyti, tikėtina, pasibaigus COVID-19 išbandymui jau bus suprantami kaip besivadovaujantys atgyvenusiais principais.
Jautrumo, atsižvelgimo, tolerancijos, integracijos ir rūpesčio kitais kitąmet turėtų dar labiau daugėti tiek vidinėje, tiek išorinėje organizacijų komunikacijoje. Tuo pačiu dar labiau stiprės fokusas į socialinės atsakomybės aspektą.
Efektyvesnis reagavimas
Po 2020-ųjų jau gerokai daugiau organizacijų bus pasirengusios vidinės ir išorinės komunikacijos planus krizės atvejams bei pasitreniravusios juos taikyti.
Metų pradžioje, grubiai vedant tyrimų vidurkį, apie pusė organizacijų turėjo krizės valdymo planus, tačiau dauguma jų neatnaujindavo. Tikėtina, kad po šių metų patirčių daugiau organizacijų pamatė tokių planų turėjimo ir atnaujinimo reikšmę, ir 2021 metais organizacijos jautriau reaguos į įvairius išorinius signalus bei efektyviau valdys komunikaciją jautriais klausimais.
Tiesa, šis efektas nebūtinai tęsis ilgai pasibaigus pandemijai, tačiau išmoktos krizių valdymo pamokos yra neįkainojamos, ir kiekvienai organizacijai vertėtų jas užfiksuoti.
Technologijų dominavimas
Nebesikartosiu, ką rašiau pernai dėl technologijų, virtualios, papildytosios realybės plėtros – ši tendencija ir toliau stiprės.
Papildytoji realybė kaip kūrimo įrankis turėtų tapti prieinama kiekvienam. Galbūt geografiškai išsklaidytos komandos jau kalbėsis tarpusavyje virtualiais tiesioginio vertimo įrankiais?
Bet kuriuo atveju, kartu su nuotolinio darbo neišvengiama plėtra technologijos mūsų bendravimui turės vis didesnę reikšmę, ir inovacijų kūrėjai komunikavimą technologijomis pakels į „kosmines“ aukštumas. Tokių jau įprastais tapusių įrankių, kaip vebinarų, konferencijų platformų geriausios įmanomos versijos kitais metai turi būti savaime suprantamas dalykas.
Daugiau dėmesio vidinei komunikacijai
2020-ųjų sukrėtimai atkreipė daugelio vadovų dėmesį į vidinę komunikaciją. Anksčiau buvusi labiau nematoma išorinės komunikacijos sesuo, šiemet vidinė komunikacija iškilo į pirmą planą kaip vienas reikšmingiausių įrankių, galintis sutelkti, išlaikyti, įkvėpti darbuotojus esant nestabiliai aplinkai, taip pat padedantis laiku informuoti darbuotojus, išlaikyti darbų saugą ir pan.
Masiškai radosi internetiniai seminarai, skirti vidinės komunikacijos principams ir prasmei pristatyti, ir daug vadovų gerokai papildė savo supratimą šioje srityje. Tuo pačiu sužinojo, kad kokybiška vidinė komunikacija daro labai didelį poveikį organizacijų rezultatams.
Nėra pagrindo manyti, kad kitais metais tai keistųsi – tai, kad vidinė komunikacija tapo lygiaverte išorinei, bus 2021 metų tendencija. Per krizę mažėjant išorinės komunikacijos biudžetams, dalis specialistų permigravo į vidinės komunikacijos pusę ir ten atras daugybę galimybių kitais metais, tapdami strateginiais partneriais organizacijose.
Didesnė komunikacijos ir rinkodaros sąveika
Dėl tų pačių 2020-ųjų sukrėtimų ir didesnio krizės valdymo pažinimo, tikėtina, kad daugiau organizacijų geriau supras, kas skiria rinkodarą ir komunikaciją, ir kodėl svarbu skirti pakankamai dėmesio ir biudžeto ne tik marketinginiams sprendimams, tačiau ir įvaizdžio bei reputacijos kūrimui ir puoselėjimui.
Anksčiau neretoje organizacijoje rinkodara gerokai labiau vertinta nei išorinė komunikacija (kaip ir išorinė labiau vertinta nei vidinė).
Kitais metais šios dvi sritys turėtų veikti labiau išvien, suprantant, kad krizės ir reputacijos valdymas turėtų būti profilaktinė kasdienė veikla, o ne tik reagavimas ištikus bėdai.
Rūta Grigolytė-Linkevičienė, komunikacijos konsultantė
