Pastaraisiais metais nuolat intensyvėjusi technologijų plėtra lėmė vis naujų komunikacijos formų paieškas. Netrukus sutiksime 2020-uosius – prasidės ne tik nauji metai, bet ir naujas dešimtmetis. Naujovių jame tikrai nemažės. Šiame straipsnyje apžvelgsiu šešias komunikacijos tendencijas, kuriomis sekant bus lengviau išsilaikyti įtemptoje konkurencinėje aplinkoje.
1. Įvaizdis ir naudingas turinys
2020-ųjų šūkis galėtų būti „Mažiau reklamos, daugiau ženklodaros“. Tiesioginė reklama naudinga, kai norisi greito efekto. Tačiau ilgalaikę sėkmę dabar lemia kantrus darbas kuriant svarų organizacijos ir jos lyderių, specialistų įvaizdį. Jis reikalauja daugiau strateginio planavimo, laiko ir kantrybės, tačiau be jo solidžios komunikacijos šiuolaikinėje rinkoje neišeis sukurti. Tad vis dažniau pasitelkiamas turinio marketingas, kuriuo kuriama informatyvi, kūrybinga medžiaga, ieškoma unikalių idėjų, kuriomis stipriai tikėtų pačios organizacijos.
Nors sakoma, kad vis geidžiamesnis turinys yra kuo trumpesnis, vizualesnis, pavyzdžiui, infografikai, tačiau išsamių tekstų laikai ties šiuo dešimtmečiu tikrai nesibaigia. Rimto ekspertinio įvaizdžio sukurti ir intelektualaus vartotojo lojalumo išlaikyti vien grafikais, paveiksliukais ir trumpomis žinutėmis nepavyks. Tad įmonės, savo turinio marketinge skiriančios deramą vietą rašytinei komunikacijai, kitąmet gali dar daugiau dėmesio skirti jos kokybei kelti.
2. Malonus tonas tampa būtinybe
Dar viena tendencija – pastaruosius du dešimtmečius pamažu vykę visuomenės pokyčiai įgauna didelį pagreitį. Žmonės pavargę nuo bandymų juos šokiruoti, stebinti. Jie jau iki skausmo gerai žino visus bandymų manipuliuoti jais triukus. Visuomenė jaučia, kad yra nemažai susiskaldymo, ir yra linkusi jį mažinti. Klimato krizės padariniai, socialinis teisingumas, lygybės ir panašūs klausimai rūpi vis didesnei visuomenės daliai. Taigi dabar protinga kurti tokį turinį vartotojams, kuris atlieptų visuomenės sąmoningėjimą, gaivintų žmonių tikėjimą gerais dalykais, taip pat tokį, kuris formuotų pozityvią vartotojo patirtį, padėtų patirti teigiamas emocijas. Tokia komunikacija, žinoma, taip pat gali skatinti diskusijas, tačiau jos turi būti intelektualios, padedančios rasti naujų sprendimo būdų vartotojų turimoms problemoms.
Be to, vis svarbesniais organizacijų įvaizdžio ambasadoriais tampa darbuotojai. Žmonės, ypač jauni, linkę dirbti tose organizacijose, kuriomis tiki ir pasitiki. Tada jie mielai skleidžia žinią apie savo darbdavį. Žinoma, tam, kad būtų suburta tokia lojali komanda, turi būti kuriama ir atitinkama organizacinė kultūra. Tad kitais metais bus ypač svarbus malonus bendravimas su darbuotojais. JAV verslo lyderių apskritojo stalo klubas „Business Roundtable“, kurio nariai yra apie 200 įmonių vadovų (tarp jų tokių milžinių kaip „Apple“, „Amazon“, „General Motors“ ir kt.), paskelbė, kad atėjo laikas orientuotis ne tik į pelną, bet daugiau dėmesio skirti darbuotojų gerovei, konkurencijos etiškumui ir vietos bendruomenių palaikymui. Tai labai svarus pareiškimas, nubrėžiantis ir tam tikras komunikacijos gaires norintiems žengti į priekį kartu su pažangaus pasaulio tendencijomis.
3. Socialinė medija ir įsitraukimas
Socialiniai tinklai kitąmet nepraras įtakos. Organizacijoms juose taip pat reikėtų pateikti intelektualų ir vartotojams kuo daugiau naudos nešantį turinį. Geriau mažiau įrašų, bet skatinančių prasmingesnį vartotojų įsitraukimą ir vertingesnį bendravimą. Didieji socialiniai tinklai savo verslo modelius pertvarko taip, kad skatintų turinio kūrėjus vystyti gilesnį bendravimą su auditorija. Nereikia stengtis priešintis tokiai tendencijai. Tiesa, papildomai galima savo paskyrose dalytis ir kitų sukurtu turiniu, kuris būtų įdomus ir naudingas jūsų auditorijai. Juolab, jog išlieka tendencija, kad jūsų prekes ar paslaugas reklamuojančio turinio socialiniuose tinkuose turėtų būti 20-30 proc.
Socialiniuose tinkluose vis didesnį poveikį daro video turinys. Jis aukščiau nei tekstinis dabar pozicionuojamas ir „Google“. Ne mažiau efektyvios yra ir tiesioginės video transliacijos. Pirmiausiai pasitelktos nuomonės lyderių (angl. influencer), naujienų portalų ir pan., jos vis dažniau rengiamos įmonių paskyrose.
Audio turinys, tinklalaidės (angl. podcast) komunikacijos srityje dar yra eksperimentavimo stadijoje, bet kitais metais, tikėtina, tokio formato reikšmė irgi augs. Vienas iš mano šiais metais matytų (girdėtų) sėkmingų turinio marketingo audio formatu pavyzdžių – individualių psichologų grupės parengtas tinklalaidžių ciklas. Šios tinklalaidės buvo išreklamuotos per socialinį tinklą. Tai – kokybiškas, glaustas, klausytojams tikrai naudingas, jaukus, intelektualus ir įdomus turinys, kokio panašaus rinkoje dar nebuvo arba jo labai mažai. O visi šie požymiai kartu lemia komunikacijos sėkmingumą.
4. Pasitikėjimo reikšmė drastiškai didėja
Informacijos dabar yra labai daug ir tik daugėja persimaišant jos šaltiniams. Žurnalistai, politikai ir kiti visuomenės veikėjai aktyviai reiškia savo nuomones socialiniuose tinkluose, žiniasklaida perteikia socialinių tinklų turinį savo kanaluose, taip pat publikuoja „eilinių gyventojų“ siunčiamas naujienas. Tikras informacinis chaosas. Ir nuo jo žmonės ima pavargti, ar bent darosi budrūs. Jie nenori būti apkvailinti nepatikimų šaltinių, paskubomis išverstų straipsnių, nepatikrintų faktų ir panašiai. Norint kurti aukštesnės kokybės komunikaciją, kitais metais reikėtų orientuotis ne į pateikiamos informacijos kiekybę, o į kokybę. O tai reiškia, kad ją kurti turi profesionalai, turintys labai gerus informacijos paieškos, atrankos ir apdorojimo įgūdžius ir kelis kartus patikrinantys savo teikiamus faktus.
Pasitikėjimo didinimas reiškia ir tai, jog žmonės turi jausti, kad siūlomu turiniu iš tiesų norima suteikti jiems naudos, o ne manipuliuoti jais.
Žmonės dabar jautrūs ir savo duomenų apsaugos atžvilgiu. Daugėja technologinių galimybių, kurias organizacijos gali panaudoti norėdamos geriau pažinti savo klientus. Klientai savo ruožtu dažniau pastebi kišimąsi į jų privatumą. Dėl to šios srities įmonės politiką reikia suformuluoti ir iškomunikuoti itin aiškiai ir sąžiningai, kad esami ir galimi jūsų klientai jaustųsi saugiai.
5. Dirbtinis intelektas, papildytoji ir virtuali realybė
Pokalbių robotai jau sėkmingai integruojami į komunikaciją su klientais ir nuima didelį dalį užklausų srauto nuo personalo. Kitais metais jų galimybės organizacijose bus toliau vystomos. Dirbtinis intelektas vis plačiau panaudojamas tiek vartotojų pažinimui, tiek jų pasiekiamumui, reklamų automatizavimui ir panašiai. Pasitelkiant dirbtinį intelektą galima lengviau stebėti prekės ženklo paminėjimus skaitmeninėje erdvėje ir užkirsti kelią komunikacijos krizėms. Papildyta ir virtuali realybė didžiųjų įmonių vis dažniau naudojama vartotojų patirčiai pagerinti, pavyzdžiui, galimas pirkėjas gali internete „pasimatuoti“ drabužius ar kosmetiką, išmėginti, kaip tiktų parduodami baldai jo svetainėje ir panašiai. Tokiu būdu panaikinamos abejonės ir žmogus lengviau ryžtasi pirkimui. Toliau vystantis technologijoms, į jas investuojančios įmonės turės plačius kūrybos horizontus.
Yra manančių, kad ateityje dirbtinis intelektas bus taip išvystytas, jog galės pats kurti komunikacinius tekstus ir pasiūlyti daug jų variantų geriausio išsirinkimui, o žmonės bus reikalingi tik juos suredaguoti ir pridėti kūrybinių sprendimų. Tačiau tai tikriausiai dar ne kitų metų tendencija.
6. Pavojinga zona: rinkimai
Spalį Lietuvos laukia vienas svarbiausių politinio gyvenimo įvykių – Seimo rinkimai. Tad reikia turėti omenyje, jog prieš rinkimus tiek komunikacijos, reklamos agentūrų, tiek reklamos plotų užimtumas bus išaugęs.
Dar svarbiau atkreipti dėmesį, jog politinė ir socialinė aplinka jau nuo Naujų metų iki pat rinkimų vis kais. Dėl to komunikuojant bus labai svarbu nuolat permąstyti galimą savo siunčiamos žinutės kontekstą, kad neįsiveltumėte į netikėtus skandalus. Įvertinkite bendrą visuomenės nuotaiką, požiūrius. Taip pat reikės atidžiau vertinti komunikacijos „išėjimų“ laiką, kad jie neprapultų politinių aktualijų sūkuryje. Informacinis triukšmas, ypač socialinėje medijoje, prieš rinkimus bus itin didelis. Svarbiausia – nors gali kilti daug pagundų, – jokiu būdu nesivelti į politinius žaidimus, nepalaikyti vienos ar kitos pusės. Politiniai juokeliai, dalijimaisi „memais“ įtraukia daug žmonių ir gali laikinai sukurti didelę auditoriją socialiniuose tinkuose, bet verslui tai visiškai netinka ir gali sugriauti organizacijos įvaizdį.
Linkiu darnių metų ir efektyvios komunikacijos 2020-aisiais!
Rūta Grigolytė-Linkevičienė, komunikacijos konsultantė