Mažybiniai vardai ir epitetai darbinėje aplinkoje – nenormalu

Mažybiniai epitetai darbe

Būna žmonių, kurie leidžia sau į kolegas arba kitus darbuotojus kreiptis mažybiniais vardais arba epitetais. „Vilyte, padaryk, prašau, tai“. „Mane aptarnavo ta mergaitė (berniukas)“. Jie tikriausiai įsivaizduoja esantys malonūs žmonės. Bet taip nėra.

Mažybiniai vardai ir epitetai darbo santykiuose arba kai tai liečia kito žmogaus darbą, yra nenormalu. Taškas. Nėra išimčių ar papildomų sąlygų.

Kodėl tai problema?

Nesvarbu, kiek mums metų, koks mūsų statusas, pareigos, patirtis, lytis – niekas nesuteikia savaiminės teisės įvardyti kitą mažybine forma, nebent žmogui, į kurį kreipiamasi, pačiam tai būtų malonu ir jis apie tai pasakytų.

Tačiau realybėje žmonės, į kuriuos taip kreipiamasi, dažnai dėl galios pozicijų pasiskirstymo nesiryžta pasakyti, kad tokie kreipiniai jiems kelia psichologinį diskomfortą. Jie nutyli, nes nenori „atrodyti pernelyg jautrūs“, nenori konfliktuoti arba bijo neigiamų pasekmių. Tačiau tai nereiškia, kad jiems priimtina – priešingai, tai gali ilgainiui mažinti savivertę, motyvaciją ir pasitikėjimą darbo aplinka.

Ne tik darbe

Psichologai pripažįsta, kad net asmeniniuose santykiuose dažnam tai gali būti nepriimtina, nes kreipimasis mažybine forma reiškia taip besikreipiančiojo jautimąsi pranašesniu, globėjišku, kito laikymą silpnesniu, mažiau vertu ir panašiai. Tai yra galios demonstravimas – kartais sąmoningas, kartais ne, bet visada turintis pasekmių kitam žmogui.

Darbo santykiuose, suprantama, tai visiškai netoleruotina, tačiau vis dar ne taip retai būdinga nešiuolaikiškiems, narciziškiems vadovams. Taip pat žmonėms, kurie bando kompensuotis ir „pakelti“ savo statusą išėję iš savo darboviečių rėmų – pavyzdžiui, taip besikreipdami į aptarnaujantį personalą kavinėse ar parduotuvėse.

Kas slypi už mažybinių kreipinių?

Kreipinys mažybine forma gali atrodyti kaip „mielas“ ar „draugiškas“. Tačiau jis slepia:

  • nuvertinimą – tarsi žmogaus darbas būtų mažiau svarbus, mažiau vertas;
  • galios demonstravimą – „aš aukščiau, tu žemiau“;
  • nepagarbą profesinei erdvei – kai darbo santykiai supainiojami su asmeniškumais.

Tokie kreipiniai nuvertina ne tik kito žmogaus darbą, bet ir iš esmės jį patį.

Ir tai – neetiška, nepagarbu, taigi ir nenormalu. Pabaiga.

Organizacijose, kurios siekia būti šiuolaikiškos ir darniai veikiančios, tokie kreipiniai neturi likti nepastebėti. Pagarbus bendravimas – ne formalumas, o būtina sąlyga sveikai darbo aplinkai. Nes pagarba prasideda nuo žodžių.

Jeigu norite pagilinti ir struktūruoti vidinės komunikacijos žinias, siūlau pasidomėti:

Grįžti į tinklaraštį

Norite stiprinti savo komunikaciją?
Susisiekite su manimi ir rasime Jums tinkamiausią sprendimą:

© Darni komunikacija, 2019. Visos teisės saugomos. Svetainė: Darni komunikacija