Bendravimas su žiniasklaida: kodėl svarbu išmanyti teisės aktus?

Norint kurti efektyvius ryšius su žiniasklaida, labai pravartu išmanyti su jos darbu susijusius teisės aktus bei kitus dokumentus, numatančius, kaip organizuojamas žiniasklaidos darbas ir kaip jis apibrėžiamas.

Pasitaiko, kad žmonės piktinasi žiniasklaidos darbu, ir pačiame jų požiūryje jau yra užkoduotas netinkamas supratimas, ką žiniasklaidos atstovai turėtų, ir ko neturėtų daryti, kas jiems yra privaloma, o kas – ne. Toks neįsigilinimas lemia nemažai nesusipratimų. Kitais atvejais atvirkščiai – nežinant, ko derėtų tikėtis iš žiniasklaidos atstovų, o ko ne, nežinoma ir apie savo teises, dėl ko negalima jų apginti.

Susipažinus su atitinkamais dokumentais, galima išvengti ir nesusipratimų, kurie gali lemti verslo reputaciją ir net ateitį. 

Vienas iš dokumentų, su kuriais būtina susipažinti bendraujant su žiniasklaida, yra Visuomenės informavimo etikos kodeksas. Tai žiniasklaidos atstovų patvirtintas kodeksas, numatantis žiniasklaidos darbo principus. 

Jį išmanyti verta, nes:

  • Neteiksite žurnalistams nereikalingos informacijos, kurios jie vis tiek negalėtų skleisti, negaišite savo ir jų laiko;
  • Parodysite, kad išmanote žiniasklaidos darbą, dėl to galimas geresnis kontaktas su žurnalistais ir redaktoriais, atrodysite respektabiliau, nepažeisite redakcijų nuostatų (įskaitant dovanas. Verta prisiminti RIA Novosti atvejį);
  • Jeigu žurnalistas kodekso pats ir nesilaiko labai skurpulingai, išvengsite patekimo į nederamą kontekstą ir nederamos informacijos pateikimo, nemalonių situacijų.

Beje, kiekviena redakcija gali turėti ir papildytą savo Etikos kodeksą. Jeigu toks skelbiamas jos interneto svetainėje – užmegzdami nuolatinius ryšius su ja, būtinai jį perskaitykite. 

Taip pat paranku susipažinti su Visuomenės informavimo įstatymu, Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu bei jų taikymu praktikoje.

Šiuos teisės aktus, susijusius su žiniasklaidos darbu, išmanyti svarbu, nes tuomet išmanysite savo teises, kai būsite minimas žiniasklaidoje, susidursite su jūsų teiktos informacijos, kitų kūrinių panaudojimu ir pan.

Taip pat praplėsite savo žinias dėl kūrybinės laisvės ir galimybių naudoti kitų žmonių intelektinę nuosavybę, tai padės jums ją apskritai atpažinti. Už intelektinės nuosavybės pažeidimus gali būti didžiulės baudos ir reikalaujama kompensacijų.

Paimkime pavyzdį: ar pakankamai žinote apie Panoramos laisvę? Tarkime, Eifelio boškto atvaizdo teisinę apsaugą? Ar žinote, ar jo atvaizdus galima viešinti, ar ne? Jeigu taip, kokiu paros metu darytus atvaizdus galima viešinti, o kokiu – negalima ir kodėl? Kokios galioja Panoramos laisvės nuostatos Lietuvoje? Ir tai – tik viena labai maža sritis, kurioje galima padaryti nesąmoningų pažeidimų.

Kitas pavyzdys: Mokamai platinamas laikraštis išspausdino Jūsų viešai paskelbtą straipsnį apie ekonomikos nuosmukį neprašęs Jūsų sutikimo, nurodęs šaltinį ir autorių, pakeitęs straipsnio pavadinimą. Ar pagal įstatymus jis galėjo taip pasielgti? Ar galite išvardyti, kokių čia yra padaryta pažeidimų, pagal kokias nuostatas, o kas nelaikytina pažeidimu?

Žinoma, teisė yra labai gili ir sudėtinga sritis, tad kylant abejonių visuomet geriau pasitarti su ekspertais. Vis dėlto bent jau bendras išmanymas tikrai palengvina darbą su žiniasklaida.

Rūta Grigolytė, komunikacijos specialistė, prekės ženklo „Darni komunikacija“ valdytoja

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: