Esminiai įvykiai – tai faktinė informacija, kurią turi teikti vertybinių popierių rinkoje dalyvaujančios organizacijos. Tokie pranešimai, skelbiami biržoje ir savose svetainėse, yra formali, turi savo specifinę kalbą. Ar verta tokius pranešimus išsiųsti ir žiniasklaidai?
Verslo žurnalistai ir redaktoriai seka biržos naujienas ir yra užsiprenumeravę dominančių įmonių pranešimus. Jie (ir redakcijose iš esmės tik jie) žino, ką su tokia informacija galima daryti, kaip visus skaičius ir „paprastiems“ žmonėms nesuprantamą verslinę kalbą paversti visuomenei aktualia informacija. Žurnalistai, kurie tikslingai nesigilina į verslo žurnalistiką ir nėra įpratę prie verslo pranešimų specifikos, tokią informaciją gali interpretuoti net labai klaidingai ir padaryti žalos išpūsdami nepagrįstą burbulą. Be to, įmonės (tiek privačios, tiek valstybinės) iš esminių įvykių pranešimų gali padaryti patrauklesnius, sklandesnius pranešimus spaudai ir juos išsiųsti.
Kada verta siųsti esminius įvykius žiniasklaidai?
Vis dėlto neatmestina, kad kartais įmonės žiniasklaidai gali siųsti ir pranešimus apie esminius įvykius. Tai, pavyzdžiui, gali būti daroma norint parodyti, kad žiniasklaida skubiai informuojama apie kažkokį įvykį, kurio nenorima nuslėpti ar užvilkinti jo išviešinimo skiriant laiką labai apgalvoto pranešimo spaudai rengimui. Toks žingsnis komunikacine prasme galėtų būti pozityvus esant ypatingai, krizinei situacijai. Prie tokio pranešimo reikėtų pridėti paaiškinimą, kaip ir kada būtų galima gauti platesnės informacijos.
Rūta Vainienė knygoje „Ekonomikos terminų žodynas“ pateikia tokį esminių įvykių apibrėžimą (šaltinis – http://zodynas.vz.lt/):
„Su emitento veikla susijęs ir jam žinomas ar privalomas žinoti įvykis, galintis turėti didelės įtakos jo išleistų vertybinių popierių rinkos kainai. Pagal Lietuvos teisės aktus esminiu įvykiu gali būti laikomi emitento organų priimti ir siūlomi priimti sprendimai, visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimas, teismo nutartis dėl emitento veiklos restruktūrizavimo, sprendimas pripažinti emitentą esant nemokų, teismo sprendimas iškelti emitentui bankroto bylą arba kreditorių susirinkimo nutarimas dėl emitento bankroto procedūros, sprendimas apriboti emitento veiklą, sustabdyti ar panaikinti leidimo verstis pagrindine veikla galiojimą, preliminarus veiklos rezultatas, didelis emitento įstatinio kapitalo sumažėjimas, emitento nevykdomi minimalaus kapitalo reikalavimai, didelės vertės ilgalaikio turto perleidimo sutarčių sudarymas, nutraukimas, pripažinimas negaliojančiomis ar vykdymo sustabdymas, stambių kontraktų sudarymas ar nutraukimas, stambios emitento turto dalies įkeitimo ar nuomos sutarčių sudarymas ar nutraukimas ir kiti įvykiai.“
Individualiais efektyvaus bendravimo su žiniasklaida patarimais mielai pasidalyčiau privačioje konsultacijoje arba mokymuose.
Rūta Grigolytė-Linkevičienė, komunikacijos konsultantė
