Pranešimas spaudai – tai konkreti, gana dalykinė, sklandžiu tekstu pateikta informacija apie naują projektą, įmonės ar jos padalinio atidarymą, renginį, naują arba inovuotą gaminį, paslaugą. Pranešimai spaudai yra rašomi, kai žiniasklaidai galima pateikti informaciją apie didesnei visuomenės daliai aktualius, svarbius dalykus arba kažką naujo, ypatingo, turinčio pridėtinę vertę.
Kaip rašyti pranešimus spaudai
Pagrindiniai patarimai, kaip rašyti pranešimus spaudai, yra tokie:
- Pranešimai turi būti rašomi vienodu šriftu, neprimarginant teksto, geriausia – įprastiniu 12 Times New Roman šriftu ir taip, kad redaktoriams juos nukopijavus nereikėtų dirbti su formatų panaikinimais;
- Viršuje reikėtų prirašyti „Pranešimas žiniasklaidai ir nurodyti jo išsiuntimo datą, taip pat embargo (publikavimo būtino atidėjimo) laiką, jeigu toks reikalingas;
- Pranešimo pavadinimas turėtų būti neilgas, kelių žodžių, skambus, įdomus, įtraukiantis, tačiau tiksliai atspindintis pranešimo turinį, neiškreipiantis realybės, neabstraktus;
- Įžangą galima pradėti įdomiu faktu, kuris prikaustytų dėmesį. Tačiau venkite kartais pasitaikančios klaidos: nenaudokite įžangoje pasenusių tyrimų ir kitokių duomenų, kurie labai pritraukia dėmesį, bet paanalizavus pirminius šaltinius paaiškėja, kad yra seni. Tokius duomenis galima naudoti tolesnėse pastraipose, tačiau jokiu būdu jų nedarykite pranešimo atspirties tašku. Įžanginėje pastraipoje reikia pateikti esminę pranešimo informaciją. Paprastai ji konstruojama koncentruotai atsakant į klausimus: kas (pranešimo objektas – organizacija ar asmuo), ką (pagrindinė žinia), kaip (kaip tai bus daroma), kodėl (kuo tai svarbu žiniasklaidai ir visuomenei), kada (terminai, tikslus laikas), kur (veiksmo vietos duomenys);
- Kitose pastraipose galima detalizuoti įžangoje pateiktą informaciją, pateikti apibrėžimus, vadovų, ekspertų, susijusių asmenų, partnerių citatas. Cituojamų žmonių pareigybės turi būti nurodytos tiksliai ir aiškiai;
- Galiausiai galima pateikti papildomų faktų. Jie turi būti naudingi, įdomūs, reikalingi, susiję su tema, užtenkami, gerai patikrinti. Tai, ką žurnalistai vis tiek ištrins, geriausia surašyti viename bloke ir jį talpinti teksto gale. Pavyzdžiui, tai būtų informacija su įmonės darbo laiku ir paštu, kuriuo gyventojai į ją gali kreiptis; renginio programa ir pan.;
- Būtina nurodyti kontaktus žmogaus, su kuriuo žurnalistas galėtų susisiekti kilus klausimų dėl pranešimo turinio;
- Pranešimai turi būti suderinti su vadovais ir, geriausiu atveju, pašnekovais, kad nebūtų palikta jokių faktinių klaidų ar nepageidautinų interpretacijų;
- Pranešimai turi būti dalykiški, ne per daug reklamiški, parašyti ne per saldžiu tonu;
- Palanku pridėti diagramas, lenteles, nuotraukas ir pan.;
- Standartinė pranešimų spaudai apimtis – puslapis.
Pranešimai spaudai: reali verslo redaktoriaus patirtis
Pabaigai pasidalysiu tikra patirtimi, kuri padės geriau pajausti, kaip mąsto žurnalistai ir redaktoriai, pagal ką jie atsirenka, kokius gaunamus pranešimus spaudai panaudoti.
Dirbama verslo redaktore, nustatydavau tam tikras gaires, pagal kurias redakcija turėtų naudoti teikiamą informaciją arba jos atsisakyti. Taigi toliau – ištraukos iš šių gairių.
„Pagal ką sprendžiame, ar verslo / ekonomikos pranešimas, informacija yra verta publikavimo:
- gyventojai gaus / negaus tam tikrus pinigus;
- tema svarbi daugeliui visuomenės narių;
- didelės investicijos;
- sukurta daug darbo vietų;
- labai reikšminga šalies BVP įmonė;
- baudos, kitos sankcijos;
- keičiasi vadovybė arba išeina gerai žinomi specialistai;
- kilęs pavojus žmonėms;
- tai, kas įdomu ir padaroma pirmą kartą Lietuvoje;
- statistika;
- valstybės institucijos – apie šalies ekonomiką;
- reikšmingos institucijos, kaip Lietuvos bankas;
- kainos;
- bankų, parduotuvių darbo laikas per šventes;
- įvairūs paslaugų teikimo sutrikimai, kitos krizinės situacijos.“
„Pranešimus iš pašto imti vadovaujantis prioritetine tvarka, skubiausiai – svarbius: pagal einamąsias aktualijas, temas, taip pat įmonių pardavimai, likvidavimai, bankrotai, didelės investicijos, vadovų pasikeitimai, kiti reikšmingi pokyčiai.“
„Įstaigų ir įmonių pranešimus pateikti įdomiai skaitytojui, padarant juos aktualius, atsijojant esminę žinią. Iš pranešimų naikiname piaro perteklių, iškilmingus žodžius, ištraukiame į antraštę ir įžangą aktualią žinią, įdomius skaičius, liečiančius investicijas, nuostolį ar panašiai.“
„UAB, AB keičiam į „bendrovė“, VšĮ – viešoji įstaiga ir panašiai; Eur – eurai; % – proc. Nerašome metų skaičiais, jeigu einamieji.“
„Jeigu kokia informacija pranešime ar temoje neaiški, padaryta klaidų ar palikta nesusipratimų, pasiaiškiname su pranešimo siuntėjais.“
„Darant tekstus iš pranešimų spaudai, geriausia rezultatą įsivertinti, žiūrint skaitytojo akimis: ar pačiam, kaip skaitytojui, būtų malonu, patogu akiai skaityti tokį tekstą?“
Žinoma, kultūros, pramogų ar kitų sektorių organizacijoms galiotų kiek kitokių kriterijų, tačiau manau, kad esmė yra aiški 🙂
Individualiais efektyvaus bendravimo su žiniasklaida patarimais mielai pasidalyčiau privačioje konsultacijoje arba mokymuose.
Rūta Grigolytė-Linkevičienė, komunikacijos konsultantė
