Mūsų visuomenė moraliai bręsta. Vis daugiau žmonių nori rinktis produktus ir prekes, kurių gamyba kuo mažiau pakenkė aplinkai. Žmonės jautriai reaguoja į gamtos niokojimą, aukoja pinigus ne tik Lietuvoje įvykusių kataklizmų padarinių likvidavimui. Esu tikra, kad dėl to ir ateityje lyderiaus tie verslai, kurie jau dabar skirs pakankamas pastangas tapti darniais – atitikti sąmoningėjančios visuomenės lūkesčius ir augančius valstybinius bei tarpvalstybinius reikalavimus.
Darnus ar tvarus?
Sąvoka „darnus verslas“ artima kitai sąvokai – „tvarus verslas“. Vis dėlto sąvoka „tvarus verslas“ pagal daugelio autorių apibrėžimus rodo labai aiškų įmonių įsipareigojimą ekologijai, aplinkosaugai. Jis dar vadinamas „žaliuoju verslu“ arba „ekologišku verslu“. O „darnus verslas“ (giminingos sąvokos – harmoningas verslas, iš dalies – etiškas verslas) labiau indikuoja vertybinį darnos siekį įmonių žmogiškojo kapitalo aspektu. Toks verslas, žinoma, neatsiejamas nuo ekologijos ir aplinkosaugos tikslų, tačiau gali vadintis darniu ir šiuos tikslus dar tik formuluodamas ir jų siekdamas, remdamas kitus etiškus judėjimus ir verslus. Tuo tarpu tvariu verslas gali vadintis tada, kai jau yra įdiegęs tam tikrus standartus.
Mano požiūriu, darnus verslas – tai darbuotojus, klientus, visą visuomenę ir aplinką gerbiantis verslas. Jis kuria ir siūlo tai, kas žmogui iš tiesų naudinga, nesistengdamas įskiepyti nereikalingų ar net žalingų polinkių. Darnos siekiančios įmonės priima sprendimą eiti ne pačiu lengviausiu keliu, tačiau visose veiklos srityse ieškoti klientams, darbuotojams ir aplinkai kiek įmanoma palankiausių sprendimų.
Darnus verslas savo moralinius įsipareigojimus gali deklaruoti įmonės misijoje, strategijoje, darbo taisyklėse ir panašiai. Jeigu įmonė dirba jau kurį laiką ir nusprendžia pasukti darnos keliu, reikia įdėti pastangų, kad darbuotojai sėkmingai perimtų naujas vertybes ir prisidėtų prie sklandaus įmonės procesų keitimo. Ne visi senieji darbuotojai gali būti nusiteikę ar pajėgūs tai daryti. Jeigu buriasi nauja komanda, taip pat svarbu perprasti, ar nauji darbuotojai išties turi tokias vertybes, kurios padėtų įmonei sklandžiau žengti naujuoju keliu. Išskirčiau tris svarbiausias sritis, kuriose reikėtų pasitikrinti įmonės ir darbuotojų vertybių atitikimą, norint kurti darnų verslą.
„Noriu daryti teigiamą poveikį aplinkai“
Pasiryžimas daryti teigiamą poveikį aplinkai, mano požiūriu, reiškiasi bent trimis aspektais. Pirmiausiai kyla emocija, susirūpinimas, noras, tuomet yra kaupiamos ir panaudojamos žinios, ir galiausiai – padedama kitiems. Tiek žmogaus, tiek įmonės vertybių atveju tai būtų:
Ekologijos aspektas. Tai – rūpinimasis aplinka, ekologija, ilgalaikių savo veiklos ar veiksmų pasekmių suvokimas, nepakantumas pertekliniam vartojimui, noras rinktis tvarias alternatyvas tame, ką žmogus vartoja arba įmonė gamina.
Edukacinis aspektas. Tai – domėjimasis naujausiomis žiniomis apie tvarumą, klimato krizę ir pan. Taip pat noras ir polinkis dalytis savo sukauptomis žiniomis bei patirtimi. Suvokiama, kaip šias žinias pritaikyti praktikoje.
Savanorystės aspektas. Iš emocijų ir žinių fazių pereinama į brandžiausią – veikimo fazę. Turimos žinios pritaikomos praktiškai: žmogus savanoriškai keičia gyvenimo būdą, o įmonė pertvarko savo veiklą, kad būtų draugiška aplinkai. Tiek individualus žmogus, tiek įmonės darbuotojai gali prisidėti prie įvairių ekologiją skatinančių, aplinką gelbstinčių ar pan. veiklų, rašyti tinklaraščius susijusiomis temomis, lankyti ir padėti kenčiantiems, remti etiškus judėjimus ir verslus.
„Noriu, kad visi aplink mane jaustųsi gerai“
Darna, mano nuomone, yra neatsiejama nuo brandos (ir asmens, ir verslo atveju), o branda – nesuderinama su egocentriškumu. Tad šioje srityje atskirčiau, kas darnos srityje liečia darbuotojo atvejį, o kas – įmonės:
Darbuotojo atveju, jo dėmesys neturi būti stipriai sufokusuotas į savo nuomonę ir įsitikinimus. Jis turėtų pripažinti visų teisę būti gerbiamiems, laimingiems ir realizuotis nepaisant rasės, religijos, seksualinės orientacijos ir pan., ir ne tik darbovietės rėmuose. Jis apskritai turėtų gerbti visas gyvybės formas.
Darbdavio atveju, akcininkų ir vadovų dėmesys turi būti sukoncentruotas ne tiek į pelno siekimą, kiek į darbuotojų gerovę, kuri sudarytų sąlygas ir verslo pelningumui. Darbovietėje turėtų būti siekiama sukurti harmoningą organizacinę kultūrą, diegti šiuolaikiškas personalo vadybos sistemas.
„Noriu viską daryti skaidriai“
Trečias vertybinis aspektas, kurį noriu pabrėžti – tai pasiryžimas viską daryti skaidriai. Keli jo požymiai gali būti tokie:
Taisyklės. Įmonėje yra suformuluoti ir darbuotojams pristatomi darnaus verslo principai, kurių reikia laikytis.
Skaidrumas. Įmonė viską daro skaidriai, nevėluoja teikti ataskaitų, iškilus nesklandumams pati praneša tam tikroms tarnyboms, ieško pagalbos, nuolat konsultuojasi su specialistais, valstybės tarnautojais, o ne vengia jų ir pan. Darbuotojas nesutiktų nuslėpti jokio darbovietės nusižengimo arba klaidos, dėl kurios grėstų nuostoliai, net jeigu dėl to prarastų darbą.
„Balti pinigai“. Įmonėje visi pinigai apskaitomi, o darbuotojas nesutiktų imti „juodų pinigų“.
Pabaigai svarbu pabrėžti, jog vertybių atitikimą turėtų atlikti ne tik įmonė, vertindama būsimą darbuotoją, bet ir darbo ieškantis žmogus, vertindamas galimą darbdavį. Jeigu įmonė arba darbo ieškantis žmogus teigia, kad palaiko darną, tačiau nieko konkretaus iš išvardytų aspektų negali nurodyti ar pagrįsti, tuomet daug vilčių į jį geriau ir nedėti.
Darnaus verslo sąvoką siūlau ne tik kuo dažniau vartoti, bet ir ilgai nebelaukti su darnių vertybių diegimu savo versluose. Geriau pamažu, žingsnis po žingsnio judėti tikrojo tvarumo link, nei atsisakyti tobulėjimo vien dėl to, kad, pavyzdžiui, šiuo metu įmonė negali įdiegti aukščiausių ekologijos, verslo procesų valdymo ar panašių standartų.
Rūta Grigolytė-Linkevičienė, komunikacijos konsultantė