Kai kam gali atrodyti, kad rašyti gali beveik bet kas, kas sako, jog turi įkvėpimo arba mokykloje jam gerai sekėsi lietuvių kalbos pamokose. Tačiau prie įkvėpimo ir daugmaž gero lietuvių kalbos išmanymo iš tiesų reikia daug darbo, kad tekstai būtų kokybiški ir nepridarytų gėdos prekės ženklams, kuriems planuojate kurti tekstus.
Pateiksiu kelis patarimus galvojantiems apie komunikacijos specialisto, komercinių tekstų rašytojo karjerą.
Pirma, ne vienus metus Jūsų tekstus turi kažkas skaityti ir negailestingai kritikuoti bei redaguoti, paaiškindami Jums klaidas. Tai labai nemalonus procesas, be kurio išmokti tikrai taisyklingai rašyti beveik neįmanoma. Įdomu tai, kad skirtingi redaktoriai suteikia skirtingos patirties: pavyzdžiui, laikraščiuose mane mokė vienų dalykų, televizijoje – kitų, radijuje akcentuodavo dar kitus. Visur, kur buvau argumentuotai kritikuojama, įgijau neįkainojamos patirties.
Antra, reikia daug skaityti. Tai lavina stilių, atidumą stiliaus ir gramatikos klaidoms, praplečia mąstyseną.
Trečia, reikia būti smalsiam ir ieškoti atsakymų į visus kalbos vartosenos klausimus iš karto, kai jie kyla. Nežinote, kaip lietuviškai skamba egzotiškos vietovės pavadinimas? Nesate tikras, ar vartotina tam tikra žodžio forma esamame kontekste? Tikrinkitės. Tam internete yra patikimų išteklių.
Ketvirta, reikia domėtis šios srities naujienomis, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos teikiama informacija ir pan.
Ir penkta, žinoma, reikia nepatingėti įsidiegti klaidas tekste žyminčio įskiepio.
Galiausiai, net ir visa tai vykdant retkarčiais darysime klaidų. Nesame robotai, ir niekas nuo jų negali apsaugoti 100 procentų. Tad parašius tekstą linkiu visuomet siekti jo užsakovo ar kolegų atsiliepimo. Tai padės išgaudyti ir galimas smulkias klaideles.
Sėkmės rašyme!
Šis įrašas buvo Jums naudingas? Pasidalykite juo ir su kitais!
Rūta Grigolytė-Linkevičienė, komunikacijos konsultantė
