Komunikacijos mokymai įmonėms: 6 organizavimo klaidos ir kaip jų išvengti

Komunikacijos mokymai – viena iš efektyviausių priemonių stiprinti organizacijos kultūrą, didinti darbuotojų įsitraukimą ir užtikrinti aiškesnį bendradarbiavimą tiek viduje, tiek su išorine auditorija. Tačiau tam, kad mokymai atneštų realią naudą, neužtenka vien juos „užsisakyti“.

Deja, neretai organizacijos daro klaidų, kurios lemia, kad mokymai tampa tik formalumu ar turi trumpalaikį poveikį. Kokios tos klaidos ir kaip jų išvengti?

1. Neaiškiai apibrėžti tikslai

Klaida: mokymai užsakomi todėl, kad „taip reikia“ arba „visi dabar tai daro“. Tokiu atveju neaišku, ką jie turi pakeisti ar pagerinti.

Kaip išvengti: prieš užsakant mokymus, aiškiai apsibrėžkite, kokią problemą jie turi spręsti. Ar tai – vidinės komunikacijos trikdžiai? Nesusikalbėjimas tarp padalinių? Ryšių su žiniasklaida stiprinimas? Tikslai turi būti konkretūs, išmatuojami ir suprantami tiek vadovybei, tiek darbuotojams.

2. Neįtraukiami vadovai

Klaida: mokymuose dalyvauja tik specialistai ar vidurinės grandies darbuotojai, o vadovai lieka „šone“. Tokiu atveju pokyčiai sunkiai įsitvirtina, nes aukščiausia vadovybė nerodo pavyzdžio.

Kaip išvengti: bent dalis vadovų turėtų dalyvauti mokymuose – net jei ne visame procese, tai bent atskiroje sesijoje. Jų įsitraukimas yra signalas, kad komunikacija – tai prioritetas, o ne tik formalumas.

3. Pasirenkamas netinkamas formatas

Klaida: organizacija užsako standartinius seminarus ar ilgas teorines paskaitas, kurios netinka nei dalyvių įpročiams, nei darbo ritmui. Rezultatas – prarastas dėmesys ir mažas efektyvumas.

Kaip išvengti: rinkitės formatą, kuris labiausiai atitinka jūsų komandą. Kartais pakanka trumpesnių, bet dažnesnių sesijų. Kartais reikia intensyvaus vienos dienos seminaro. O kartais – tęstinės programos, kurioje turinys gilinamas palaipsniui.

4. Nesuderinami lūkesčiai

Klaida: vadovybė tikisi greitų rezultatų, darbuotojai – praktinių įgūdžių, o mokymų lektorius orientuojasi į teoriją. Kiekviena pusė nusivilia, nes nesupranta, kodėl realybė neatitiko to, ko tikėtasi.

Kaip išvengti: dar prieš pradedant mokymų organizavimą būtina aptarti visų pusių lūkesčius. Lektorius turi žinoti, kokių pokyčių siekia organizacija, ko tikisi mokymų dalyviai, o darbuotojai – ko tikėtis iš mokymų programos. Tai padeda išvengti nusivylimo.

5. Trūksta tęstinumo

Klaida: vieną kartą surengiami mokymai ir tuo viskas baigiasi. Po kelių savaičių įgūdžiai pamirštami, o organizacija grįžta prie ankstesnių įpročių.

Kaip išvengti: numatykite tęstinumą. Tai gali būti papildoma konsultacija po kelių mėnesių, vidinės diskusijos, praktinės užduotys ar net mažos darbo grupės, kurios tęsia pradėtą procesą. Tik tuomet mokymų poveikis bus ilgalaikis.

6. Mokymai dėl „varnelės“

Klaida: mokymai surengiami vien tam, kad vadovybė galėtų pasakyti „mes rūpinamės darbuotojų kompetencijomis“. Tokie mokymai dažnai būna paviršutiniški, neaktualūs ir net demotyvuoja kai kuriuos darbuotojus.

Kaip išvengti: mokymai turi būti prasmingi – spręsti realią problemą arba suteikti pridėtinės vertės. Svarbiausia – parodyti darbuotojams, kad investuojama ne dėl formalumo, o dėl jų pačių augimo ir organizacijos sėkmės.

Komunikacijos mokymai įmonėms nėra „vienkartinis renginys“. Jie gali tapti stipriu pokyčio įrankiu, bet tik tuomet, jei yra tinkamai suplanuoti. Aiškūs tikslai, vadovų įsitraukimas, tinkamas formatas, suderinti lūkesčiai ir tęstinumas užtikrina, kad mokymai nebus tik dar viena eilutė planuose, bet realiai pakeis organizacijos veikimo būdus ir rezultatus.

Jei norite, kad jūsų organizacijos komunikacijos mokymai būtų efektyvūs – parašykite man. Kartu sudėliosime procesą taip, kad jis atneštų ne tik žinių, bet ir realių pokyčių.

Mokymai, seminarai