Komunikacijos auditas dažnai suvokiamas kaip vienas konkretus dalykas – „įvertinti, kaip mums sekasi komunikuoti“.
Tačiau realybėje auditai gali būti labai skirtingo gylio, apimties ir paskirties.
Vienais atvejais pakanka greito, tikslaus įvertinimo, kuris padėtų priimti sprendimus čia ir dabar. Kitais reikalingas išsamus, sisteminis darbas, leidžiantis iš esmės peržiūrėti visą komunikacijos struktūrą.
Būtent todėl svarbu suprasti: kada rinktis greitą auditą, o kada – išsamų.
Kas yra komunikacijos auditas apskritai?
Komunikacijos auditas – tai esamos komunikacijos situacijos įvertinimas, leidžiantis:
- pamatyti, kas veikia, o kas – ne,
- identifikuoti spragas,
- suprasti priežastis, o ne tik simptomus,
- priimti aiškius sprendimus, kaip veikti toliau.
Svarbiausia – auditas nėra tik „problemų sąrašas“. Tai yra strateginis įrankis, padedantis susisteminti tai, kas dažnai organizacijoje vyksta fragmentiškai.
Greitas komunikacijos auditas: kai reikia aiškumo čia ir dabar
Greitas auditas – tai koncentruotas, į problemą orientuotas įvertinimas.
Ką jis apima?
- konkrečios situacijos ar klausimo analizę,
- pagrindinių komunikacijos kanalų peržvalgą,
- esminių klaidų ir spragų identifikavimą,
- aiškias, praktiškai pritaikomas rekomendacijas.
Tai nėra giluminė visos sistemos analizė – tai tikslinis pjūvis.
Kada jis tinka?
Greitas auditas yra geras pasirinkimas, kai:
- turi konkretų klausimą („kodėl neveikia mūsų komunikacija?“),
- reikia greitų sprendimų (pvz., prieš kampaniją ar pokytį),
- nėra didelio biudžeto ar laiko,
- nori pasitikrinti kryptį prieš darant didesnius sprendimus.
Koks rezultatas?
- aiškus situacijos įvardijimas vos per kelias dienas,
- konkretūs veiksmai, kuriuos gali pradėti taikyti iš karto,
- krypties patvirtinimas arba korekcija.
Išsamus komunikacijos auditas: kai reikia sisteminio sprendimo
Išsamus auditas – tai giluminė, visapusiška komunikacijos analizė.
Ką jis apima?
- vidinės ar išorinės komunikacijos vertinimą,
- komunikacijos tikslų, strategijos ir struktūros analizę,
- auditorijų, žinučių ir kanalų peržiūrą,
- turinio kokybės ir nuoseklumo įvertinimą,
- organizacinių procesų ir atsakomybių analizę,
- komunikacijos rezultatų ir jų matavimo būdų įvertinimą.
Tai jau ne pavieniai pastebėjimai, o visos sistemos peržiūra.
Kada jis reikalingas?
Išsamų auditą verta rinktis, kai:
- komunikacija vystoma ilgą laiką be aiškios strategijos,
- yra daug veiklų, bet mažai aiškaus rezultato,
- organizacija auga arba keičiasi,
- planuojamas strateginis pokytis (rebrandingas, struktūros keitimas ir pan.),
- jaučiama, kad problema yra ne paviršiuje, o giliau.
Koks rezultatas?
- aiškus komunikacijos „žemėlapis“,
- identifikuotos sisteminės problemos,
- struktūruotos rekomendacijos,
- pagrindas komunikacijos strategijai kurti ar atnaujinti.
Greitas ar išsamus: kaip pasirinkti?
Paprasčiausias būdas apsispręsti – atsakyti į vieną klausimą:
ar tau reikia greito atsakymo, ar gilaus supratimo?
Jei reikia greito atsakymo → rinkis greitą auditą
Jei reikia suprasti ir keisti sistemą → rinkis išsamų auditą
Kodėl svarbu pasirinkti tinkamą auditą?
Dažna klaida – tikėtis strateginių atsakymų iš greito audito arba daryti išsamų auditą, kai reikia tik vieno sprendimo.
Tai veda prie:
- nusivylimo rezultatais,
- perteklinių išlaidų,
- arba priešingai – neišspręstų problemų.
Todėl svarbiausia ne kuris auditas „geresnis“, o kuris tinkamesnis tavo situacijai.
Komunikacija retai būna problema pati savaime. Dažniausiai problema yra jos struktūros, krypties arba nuoseklumo trūkumas.
Auditas – būdas tai pamatyti. O pasirinkimas tarp greito ir išsamaus audito – tai pirmas strateginis sprendimas, nuo kurio priklauso, ar judėsi paviršiumi, ar iš esmės.
Norisi pasitarti, kokio formato auditas reikalingas tavo atveju? Susisiekime dėl nemokamos poreikio analizės konsultacijos.
