Dirbant žurnaliste ir redaktore, bendravimas su komunikacijos specialistais, įmonių atstovais suteikdavo visą paletę emocijų. Jis ir džiugindavo, ir būdavo naudingas, ir stebindavo, ir liūdindavo, ir net šokiruodavo.
Situacijų ir patarimų, kaip nereikėtų bendrauti su žurnalistais, galima būtų vardinti daug. O vieni dažniausių nesusipratimų komunikacijos specialistams bendraujant su žurnalistais ir redaktoriais pasitaiko keli:
Bendrauti pradedama familiariai
Tikrai ne kartą yra apstulbinę visiškai nepažįstami komunikacijos specialistai, kurie, matyt, nusprendė, jog jeigu kalbės su manimi (žurnaliste arba redaktore) iš karto lyg su sena pažįstama, tai aš taip ir pasijusiu. Ir mūsų ryšys iš karto suklestės. Toli gražu ne. Tai ne sukuria ryšį, o kaip tik išmūrija didžiausią sieną tarp mūsų, nes tai yra tiesiog įžūlu, nepagarbu. Ir net jeigu žurnalistas yra dvidešimties metų antrakursis, o jūs – solidžios įmonės vidutinio amžiaus vadovas, – tai šios situacijos niekaip nekeičia. Taip pat jeigu jūsų atstovaujamos įmonės įvaizdžio dalis yra energinga, jaunatviška ir įžūli komunikacija, bendravimo su žiniasklaida tai taip pat neturi liesti – žurnalistas ir yra žurnalistas, o ne jūsų tikslinė auditorija.
Bendraujama itin išaukštintai ir perdėtai mandagiai
Taip pat, kaip nereikia kalbėti su žurnalistu pernelyg familiariai, nereikia ir perdėto oficialumo. Geriausia rasti ribą, kur mandagumas siejasi su draugišku tonu. O bendraujant jau kelintą kartą, pajutus deramą laiką arba atsiklausus, galima bandyti pereiti prie „tu“.
Skambinama po kiekvieno išsiųsto pranešimo
Šiuo klausimu išties yra skirtingų požiūrių. Žinau komunikacijos specialistų, kurie dievagojasi, kad jiems tai labai efektyvu. Ir galbūt tikrai kartais išsiųstas laiškas redakcijoje būna pražiūrėtas, nors naudingas. Viena, ko komunikacijos specialistai nemato ir negirdi, tai žurnalistų ir redaktorių vartomų akių ir gilių atodūsių po tokių skambučių. Redakcijos sulaukia šimtų laiškų per dieną. Tie, kurie dirba su šia informacija, mato visus laiškus, net jeigu to nenori. Jeigu dar papildomai dėl šių laiškų ir skambinama (o skambina dažnas siuntėjas!), žurnalistus tai pagrįstai varo į neviltį. Jeigu labai rūpi išsiųsto pranešimo likimas, rekomenduočiau skambinti tik tiems žurnalistams ir redaktoriams, su kuriais dėl tokių skambučių esate susitarę. Juos palaimins tie žurnalistai, kuriems jūsų teikiama medžiaga yra tikrai naudinga, o jie tuo pačiu gali gauti ir papildomos informacijos iš jūsų.
Tikimasi, kad žurnalistai tobulai išmanys kažkokią temą ar sritį
Žurnalistai, net jeigu specializuojasi, tarkime, verslo srityje, vis tiek privalo sekti ir politikos naujienas, ir kitas aktualijas. Per dieną pro jų smegenis pereina milžiniški srautai informacijos. Ką jau kalbėti, kad dėl atostogų tenka pavaduoti kitų skyrių kolegas, o ir pačiame karjeros kelyje retas išlieka vienoje ir toje pačioje specializacijoje ilgą laiką. Dėl to žurnalistams reikėtų informaciją teikti turint omenyje, kad jie ne tiek patys yra kažkokios srities ekspertai, kiek žmonės, kurie tiesiog geriausiai žino, kaip surinkti informaciją iš tos srities ekspertų ir suprantamai ją pateikti visuomenei. Tad teikiama informacija turi būti tiksli ir pakankama.
Tikimasi, jog žurnalistas visai neišmanys kažkokios temos ar srities
Net ir turint omenyje ankstesnį punktą, vis dėlto nereikia su žurnalistu bendrauti taip, tarsi jis nė abėcėlės nemokėtų. Nereikia dėtis globėjišku ar viršesniu. Tai neigiamai paveiks žurnalisto motyvaciją domėtis jūsų siūloma informacija.
Klaidinamai duodama suprasti, kad informacija siunčiama jiems vieniems
Būna atvejų, kai laiškai su pranešimais išsiunčiami tyčia sudarant įspūdį, jog informacija siunčiama tik vienai žiniasklaidos priemonei. Ką gi, tokiu atveju vieną kartą tai suveiks ir informacija turės daugiau galimybių būti publikuota, tačiau pasitikėjimas bus prarastas amžiams.
Reikalaujama teksto derinimo
Žurnalistas neprivalo derinti teksto su niekuo, išskyrus redaktorius. Jis GALI savo iniciatyva tai daryti, norėdamas būti tikras, kad teisingai įvardijo kažkokius jūsų minėtus faktus, skaičius, ar dėl kitų priežasčių, kai pasitiki jumis ir nori išlaikyti ryšį, arba jūs dėl to susitarėte prieš suteikdami informaciją žurnalistui.
Žinoma, realių situacijų, kuriose suklumpama bendraujant su žurnalistais, būna dar įvairesnių. Tačiau pradžiai šie patarimai yra vieni svarbiausių.
Individualiais efektyvaus bendravimo su žiniasklaida patarimais mielai pasidalyčiau privačioje konsultacijoje arba mokymuose.
Rūta Grigolytė-Linkevičienė, komunikacijos konsultantė
