Organizacijose gali būti daug dėmesio skiriama aktyviai dirbantiems darbuotojams – jų įsitraukimui, informavimui, motyvacijai. Tačiau dažnai viena darbuotojų grupė lieka tarsi „už kadro“ – tai atsitraukę darbuotojai.
Oficialiai jie vis dar yra organizacijos dalis, tačiau kasdienėje komunikacijoje dažnai yra pamirštami. Ir būtent čia prasideda tylus, bet lemtingas ryšio irimas.
Kas yra atsitraukę darbuotojai?
Atsitraukę darbuotojai – tai tie komandos nariai, kurie laikinai nedalyvauja organizacijos veikloje. Dažniausios situacijos:
- vaiko priežiūros atostogos (VPA),
- privalomoji karo tarnyba,
- ilgalaikis nedarbingumas,
- neapmokamos atostogos,
- rotacija kitoje šalyje ar ilgalaikės komandiruotės.
Formaliai šie žmonės vis dar yra organizacijos nariai. Tačiau praktiškai jie dažnai „iškrenta“ iš informacinio lauko.
Kodėl svarbu palaikyti ryšį?
Vidinė komunikacija nėra tik apie informacijos perdavimą. Tai – santykio kūrimas ir palaikymas.
Kai darbuotojas laikinai atsitraukia:
- jo tapatybė organizacijoje ima silpti,
- emocinis ryšys mažėja,
- didėja nežinomybė dėl sugrįžimo ir tolesnės perspektyvos.
Nuoseklus ryšys su tokiais komandos nariais padeda:
- išlaikyti priklausymo ir lojalumo jausmą,
- sumažinti sugrįžimo stresą,
- užtikrinti sklandesnį reintegracijos procesą,
- stiprinti organizacijos, kaip rūpestingo darbdavio, įvaizdį.
Tai nėra „papildoma iniciatyva“. Tai – būtina tvirtos organizacinės kultūros dalis.
Kas nutinka, kai ryšys nepalaikomas?
Kai komunikacija su atsitraukusiu darbuotoju nutrūksta, pasekmės dažniausiai pasimato ne iš karto.
Tačiau ilgainiui:
- darbuotojas jaučiasi pamirštas,
- prarandamas pasitikėjimas organizacija,
- sugrįžimas tampa sudėtingas ir emociškai sunkus,
- padidėja tikimybė, kad darbuotojas nebegrįš arba grįžęs greitai išeis.
Organizacijai tai reiškia:
- prarastą intelektinį kapitalą,
- papildomas komandos nario atrankos ir įvedimo sąnaudas,
- silpną organizacinę kultūrą ir darbdavio įvaizdžio nuostolius.
Dažnai šios pasekmės klaidingai priskiriamos „natūraliam darbuotojų kaitos procesui“, nors iš tiesų tai – nutrūkusios komunikacijos rezultatas.
Ryšio palaikymas su atsitraukusiais darbuotojais nėra tik mažų organizacijų privilegija. Tai turėtų būti kiekvienos organizacijos strateginis sprendimas ir stiprus signalas tiek dabartiniams, tiek potencialiems darbuotojams:
- kaip organizacija vertina žmogų,
- kaip supranta santykio tęstinumą,
- kaip kuria pasitikėjimą ilgalaikėje perspektyvoje.
Vidinė komunikacija šiuo atveju tampa ne informavimo funkcija, o organizacinės brandos rodikliu.
Jeigu ši tema jums aktuali, verta į ją pažiūrėti plačiau – ne tik kaip į pavienį veiksmą, bet kaip į struktūrinę komunikacijos dalį.
Gegužės pabaigoje planuoju online seminarą, kuriame detaliai aptarsiu:
- kaip kurti nuoseklią komunikaciją su atsitraukusiais darbuotojais,
- kokias klaidas dažniausiai daro organizacijos,
- kaip tai įsidiegti praktiškai.
Detalesnė informacija – netrukus. Sekite naujienas:
