Vadovų komunikacija: lyderio ir organizacijos reputacijų sąsaja

Apie reputaciją kalbame dažnai – tai vienas brangiausių nematerialių organizacijos turtų. Ji kuriama metų metus, o prarasti galima per akimirką. Dažnai reputaciją suvokiame kaip „organizacijos veidą“ – logotipą, žinutes, kampanijas, matomumą žiniasklaidoje. Tuo pačiu organizacijos reputacija neatsiejama nuo jos vadovo reputacijos.

Lyderio įvaizdis = organizacijos įvaizdis

Žmonės linkę įmonę tapatinti su jos vadovu. Net jei vadovas nėra aktyvus komunikacijoje, jo sprendimai, požiūris, tonas, reakcijos į krizes ar konfliktus tampa signalu apie visą organizaciją. Jei lyderis laikomas patikimu, nuosekliu ir etišku žmogumi, tokios pačios savybės priskiriamos ir organizacijai. Jei vadovas pasielgia neatsakingai, tai šešėlį meta ne tik jam, bet ir visam kolektyvui.

Neatsitiktinai matome atvejus, kai viena klaida asmeninėje komunikacijoje tampa vieša organizacijos krize. Tai rodo, kad lyderio komunikacija nėra tik individualus pasirinkimas – ji yra strateginė organizacijos rizikos valdymo dalis.

Kodėl svarbu planuoti vadovo komunikaciją?

• Pasitikėjimas. Vadovo žodžiai gali padidinti ar sugriauti pasitikėjimą organizacija. Viduje jie veikia darbuotojus, išorėje – klientus, partnerius ir visuomenę.
• Nuoseklumas. Jei organizacija komunikuoja vienaip, o vadovas – priešingai, sukuriama sumaištis ir prarandamas patikimumas.
• Matomumas. Vadovai dažnai yra pagrindiniai organizacijos atstovai viešojoje erdvėje – žiniasklaidoje, konferencijose, socialiniuose tinkluose. Todėl jų žinutės tampa kertinėmis.
• Vertybės. Lyderio bendravimas yra tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, ar organizacijos deklaruojamos vertybės yra realiai gyvenamos, ar tik parašytos strategijoje.

Ką vadovams verta įsivardyti?

• Asmeninė reputacija. Kokias savybes noriu, kad su manimi sietų darbuotojai, partneriai, klientai
• Organizacijos reputacija. Kokią žinutę apie įmonę siunčia mano sprendimai ir elgesys?
• Ribos. Kur baigiasi asmeninė erdvė ir prasideda profesinis atstovavimas? Ar esu pasiruošęs tam, kad viešoje erdvėje šios ribos dažnai susilieja?
• Stiprybės ir rizikos. Kas mano komunikacijoje gali sustiprinti organizacijos reputaciją, o kas kelia riziką?

Lyderis kaip reputacijos ambasadorius

Svarbu suvokti, kad vadovas nėra tik „dar vienas organizacijos balsas“. Jis yra ambasadorius, įkūnijantis organizacijos identitetą. Jo komunikacija gali įkvėpti komandą, užmegzti ryšį su visuomene, padėti atremti krizę – arba, priešingai, sukelti pasitikėjimo praradimą.

Todėl organizacijoms verta investuoti ne tik į bendrą komunikacijos strategiją, bet ir į vadovų komunikacijos kompetencijų stiprinimą. Nes lyderis ir organizacija – tai dvi reputacijos, kurios visuomenės akyse dažniausiai yra viena.

Viešasis sektorius ir skirtingos praktikos

Viešojo sektoriaus organizacijose ši sąsaja tarp vadovo ir organizacijos reputacijos ne visuomet tokia ryški. Čia komunikacija dažniausiai suvokiama kaip visuomenės informavimas – pranešimai spaudai, oficialūs komentarai, vieši atsiskaitymai. Vadovai kartais lieka šešėlyje, jų asmeninė reputacija nėra taip aktyviai viešinama.

Tačiau išimčių ir čia pasitaiko. Pavyzdžiui, kai kurios savivaldybės ar valstybės įstaigos turi vadovus, kurie sąmoningai tampa viešais veidais: aktyviai komentuoja aktualijas, dalyvauja renginiuose, rašo socialiniuose tinkluose. Tokiais atvejais visuomenė organizaciją ima tapatinti būtent su tuo žmogumi – jo asmeninis patikimumas ir tonas persikelia į visos institucijos vertinimą.

Panašiai ir versle. Kai kurios didelės įmonės sąmoningai nepozicionuoja savo vadovo kaip pagrindinio atstovo. Vietoje to į priekį statomas komunikacijos ar ryšių su visuomene žmogus – pavyzdžiui, atstovas spaudai, komunikacijos vadovas. Tokiu atveju lyderis išlieka labiau užkulisiuose, o organizacija įgauna labiau kolektyvinį, ne personalizuotą įvaizdį, arba jis susiejamas su ryškia komunikacininko asmenybe.

Vis dėlto ir tokiose situacijose reikia turėti omenyje: jei vadovas patenka į žiniasklaidos akiratį (dėl krizės, klaidos, asmeninės istorijos), jo reputacija vis tiek tampa organizacijos reputacijos dalimi. Net ir tuomet, kai oficialiai ją kuria kitas asmuo.

Tokie pavyzdžiai parodo, kad vadovo ir organizacijos reputacijų ryšys yra universalus, bet jo intensyvumas skiriasi priklausomai nuo sektoriaus, organizacijos dydžio ir sąmoningo pasirinkimo.

Tad vadovų komunikacija gali būti kaip tiltas tarp asmeninio įvaizdžio ir organizacijos reputacijos. Jei šis tiltas tvirtas, visa organizacija laimi. Jei trapus – griūva kartu su lyderiu.

Norite pasitarti dėl savo kaip lyderio komunikacijos?

Komunikacijos konsultacijos