Tradicinės ir naujosios žiniasklaidos formos: ką rinktis?

Dėl technologijų plėtros žiniasklaidos apibrėžtis šiais laikais praradusi aiškias ribas. Tad norint kalbėti apie bendradarbiavimą su žiniasklaida kaip komunikacijos strategijos dalį, galima atskirti tradicines ir naująsias žiniasklaidos formas.

Tradicinė žiniasklaida:

  • Spauda – dienraščiai (nacionaliniai, regioniniai), savaitraščiai, mėnraščiai, almanachai (metraščiai), kito periodiškumo leidiniai;
  • Radijas – specializuotos laidos, žinios;
  • Televizija – specializuotos laidos, žinios.

Naujosios žiniasklaidos formos:

  • Internetinė žiniasklaida – portalai, interneto žurnalai;
  • Televizija internete;
  • Tinklalaidės;
  • Tinklaraščiai;
  • Socialiniai tinklai.

Taip suskirstę žiniasklaidos priemones, aiškiai pamatome kelis ryškius jų skirtumus. Jie padeda apsispręsti, kuriais kanalais mėginti pasiekti savo auditoriją, ir kaip tai daryti. Šie skirtumai yra tokie:

  • Tradicinė žiniasklaida turi aiškesnius darbo ritmus, redakcijų darbas organizuojamas prognozuojamai; naujųjų žiniasklaidos formų atstovų darbo principai (išskyrus naujienų portalus) turi būti pažįstami labai individualiai;
  • Tradicinėje žiniasklaidoje klaidos negali būti panaikintos: jeigu laikraštis jau išleistas, televizijos reportažas arba radijo laida jau ištransliuota, tenka nebent viešinti paneigimą ir informacijos pataisymą. Internete daug lengviau operatyviai pataisyti klaidingą arba dėl kitų priežasčių netinkamą informaciją;
  • Tradicinės žiniasklaidos priemonės menkai sąveikauja su auditorija; internetinės žiniasklaidos vienas svarbiausių bruožų – sąveikumas;
  • Tradicinėje žiniasklaidoje pateikiamą informaciją lengviau apsaugoti nuo vagysčių; internete viešinamos intelektinės nuosavybės teises vis dar gana sunku apsaugoti;
  • Jų auditorijos gali stipriai skirtis;
  • Kai kurios naujosios žiniasklaidos priemonės nėra savarankiškos ir priklauso tradicinių žiniasklaidos priemonių savininkams ar grupėms. Tačiau nepriklausomų kanalų daugėja ir daugės.

Anksčiau tradicinė žiniasklaida buvo vienareikšmiškai svarbiausias žinios nešėjas, tačiau su interneto ir socialinių tinklų plėtra jos reikšmė verslo komunikacijos atžvilgiu gerokai sumažėjo. Tačiau neišnyko visai – jų auditorijos vis dar yra labai didelės, o regionų gyventojų pasiekiamumas bei įtaka jų nuomonei vis dar tvirtai laikomas tradicinės žiniasklaidos rankose.

Taigi prieš pradedant bendrauti su žiniasklaida, reikėtų aiškiai įsivardyti, su kokiomis jos priemonėmis jūsų verslui bendrauti tikslingiausia. Taip pat reikia sužinoti, kokia yra darbo specifika skirtingose redakcijose, kaip su jomis komunikuoti ir daugelį kitų dalykų, kurie gali padaryti šį bendradarbiavimą sklandų ir sėkmingą. Apie visa tai galiu papasakoti konsultacijoje: https://darnikomunikacija.lt/konsultacija-mokymai-kaip-bendrauti-su-ziniasklaida/

Šis įrašas Jums pasirodė naudingas? Pasidalykite juo ir su kitais!

Sėkmingos ir darnios komunikacijos!

Rūta Grigolytė, prekės ženklo „Darni komunikacija“ valdytoja

2 comments

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: