Lengvas būdas tapti nelaimingam? Man šis būdas – dirbti iš biurų.
Labai ilgai to iki galo neįsisąmoninau. O ir kai buvo keliolika metų mažiau – bendravimo reikėjo daugiau, ekstraversijos buvo gausiau, ir tuščiai švaistomos energijos buvo ne taip gaila. Tačiau kuo toliau, tuo labiau jaučiau, kad kažkas su darbu iš biurų man yra labai blogai.
Pirmiausiai pastebėjau vieną akivaizdų skirtumą: dirbdama iš namų padarau daug daugiau, o pavargstu nepalyginamai mažiau.
Tai, žinoma, priklauso nuo žmogaus darbo specifikos ir charakterio savybių. Mano darbas praktiškai visai nepriklausomas nuo kitų, o jeigu ką reikia suderinti, šiais laikais itin paprasta tai padaryti naudojantis ryšio priemonėmis. Esu dirbusi redakcijoje, kuri net neturėjo fizinių patalpų – viskas buvo komunikuojama per „Skype“. Ir nepatyrėme jokių darbo organizavimo sunkumų, nors tai vyko jau prieš dešimtmetį.
Tai, kas man padeda dirbti namuose efektyviai, yra labai tikslus dienotvarkės susiplanavimas. Turiu daug patirties, todėl net minučių tikslumu planuoti atliekamus darbus man nesunku. Pasak Briano Tracy, dienos planavimas užima tik dešimt ar dvylika minučių, tačiau tokia nedidelė laiko investicija per dieną sutaupo mažiausiai dvi valandas ir tas pastangas, kurias priešingu atveju būtumėte tuščiai iššvaistęs.
Susiplanavusi darbus, dirbdama iš namų lengvai panyru į atliekamas užduotis. Manęs netrikdo kitų žmonių vaikščiojimas, kalbėjimas, klausinėjimai, telefoniniai pokalbiai ir panašiai. Jeigu žmogus būna atitrauktas nuo atliekamo darbo, jam prireikia nemažai laiko, kol jis vėl įsigilins į prieš tai darytą darbą. Taip švaistoma daug laiko ir energijos, be to, žymiai padaugėja „nuklydimų į lankas“, kai išblaškius dėmesį, prieš grįžtant prie darbo, patikrinami socialiniai tinklai, naujienų portalai ir pan.
Praleisti 8-9 valandas svetimoje aplinkoje, tarp svetimų žmonių – taip pat daug energijos nusiurbiantis dalykas. Tik jauni žmonės gali nepastebėti tokio skirtumo, ir tai – laikinai. Dabar populiarios darbovietės, kurių patalpose sėdi daug žmonių, tačiau tyrimai rodo, kad atvirose biurų erdvėse dirbantys žmonės tokiuose biuruose pavargsta greičiau ir dirba mažiau produktyviai. Iš tiesų, dirbama iš biurų aš pervargdavau, kai atlikdama tas pačias užduotis namuose – po darbo dienos jaučiuosi normaliai.
Dirbama iš redakcijų, tam, kad paskambinčiau, visada išeidavau iš patalpos, nes taip ir pačiai komfortiškiau, ir kolegoms mažiau trukdai. Vėlgi tai – blaškymasis ir laiko gaišimas.
Važiavimas į darbą ir grįžimas iš jo? Dar papildomai išmesta bent valanda iš gyvenimo, oro tarša ir krūva kamščiuose bei parkuojant automobilį sunaikintų neuronų.
Apie sveikatą galėčiau parašyti ištisą veikalą. Pradedant tuo, kad dirbant iš namų gerokai paprasčiau maitintis šviežiu, savo ruoštu maistu, galima susireguliuoti savo sveikatai palankiausią temperatūros režimą, į tave nepučia grybelių ir bakterijų pilni kondicionieriai, kurie dažnam sukelia sveikatos problemas (o netinkamai instaliuoti kondicionieriai – vis dar dažnos darbovietės bėda ir darbuotojų konfliktų priežastis), su tavimi peršalimo ligų užkratais nesidalija sveikti ne namuose nusprendę kolegos, ir baigiant galimybėmis nuolat keisti darbo (jeigu jis yra prie kompiuterio) pozicijas, ramiai daryti mankštos pertraukėles ir t.t.
Be abejo, tai yra asmeniška. Kai kuriems žmonėms darbas iš biuro neįmanomas dėl paties darbo specifikos, o kai kuriems tai – svarbi socializacijos priemonė. Dirbti iš namų nerekomenduočiau jauniems, nedaug patirtiems turintiems žmonėms – jiems reikia jos sukaupti, mokytis disciplinos, darbo santykių.
Ir galbūt neužilgo vėl ateis laikas, kai išsiilgusi daugiau bendravimo tik ir tetrokšiu patekti į kokį biurą. Viskas nuolat kinta. Tačiau šiuo etapu tai, kad po ilgo laiko tinkamai įsiklausiau į save ir nusprendžiau dirbti nuotoliniu būdu, yra vienas svarbiausių ir geriausių mano sprendimų gyvenime.
O tokių situacijų, kai reikia gerai įsiklausyti į save, savo jausmų ir kūno siunčiamus signalus, bei priimti skirtingus sprendimus, būna daugybė. Deja, dažnai mes linkę juos gniaužti ir slėpti net patys nuo savęs, bijodami neįtikti į kažkokius rėmus, ypač šiais laikais, kai visi darbo rinkoje spaudžiami būti „jauni, drasūs, energingi, ieškantys iššūkių“ ir t.t. ir pan. Labai linkiu klausytis savęs ir visada ieškoti palankiausių sau sprendimų!
Rūta Grigolytė-Linkevičienė, komunikacijos konsultantė
darnikomunikacija.lt 